Nemokamos prevencinės programos

Sveikata – pagrindinė prasmingo ir kokybiško gyvenimo sąlyga, kurią lemia daugybė veiksnių. Vidinė darna, socialinė parama, pasitikėjimas savimi, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kt. Sveikata nėra vien tik nepalankių nevaldomų išorinių aplinkybių pasekmė.

Lietuvos gyventojų mirtingumo priežasčių struktūra nekinta jau daug metų. Pagrindinės mirčių priežastys yra lėtinės neinfekcinės kraujotakos sistemos bei onkologinės ligos. Siekiant suvaldyti šių ligų plitimą Lietuvoje vykdomos penkios prevencinės programos

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema, o šių ligų prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis. Prevencinėms programoms skiriamas ypatingas dėmesys, kasmet joms numatomas vis didesnis finansavimas. Tai reiškia, kad ir sveikatą pasitikrinančių žmonių skaičius didėja.

 

VAIKŲ KRŪMINIŲ DANTŲ DENGIMO SILANTINĖMIS MEDŽIAGOMIS PROGRAMA

Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 68 proc. trimečių vaikų dantų ir 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad, padengus dantis silantais, apie 80–90 proc. vaikų dantų net po aštuonerių metų lieka nepažeisti ėduonies.

Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.)

Vaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

Silantai – tai dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip jas apsaugančios nuo dantų ėduonies. Beje, silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

 

ASMENŲ, PRISKIRTINŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ DIDELĖS RIZIKOS GRUPEI, ATRANKOS IR PREVENCIJOS PRIEMONIŲ PROGRAMA 

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir vis dar yra pagrindinė mirties priežastis. 
Programos tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija/smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai.

Ši programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas.

Pagal programą poliklinikose atliekami tyrimai (nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir. kt.), leidžiantys išsiaiškinti, ar nėra pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą, yra:

  • rūkymas;
  • padidėjęs arterinis kraujo spaudimas;
  • padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje;
  • II tipo cukrinis diabetas;
  • netaisyklinga mityba;
  • mažas fizinis aktyvumas;
  • antsvoris, nutukimas;
  • piktnaudžiavimas alkoholiu;
  • psichinis bei socialinis stresas.

Norint nemokamai išsitirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustatys rizikos veiksnius.
Programa finansuojama PSDF biudžeto lėšomis, todėl  šios programos paslaugos bus suteiktos NEMOKAMAI.

 

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. Panevėžio apskrityje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa - Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų ir Kupiškio gydymo įstaigos visiškai pasirengusios priimti 50-74 metų amžiaus asmenis ir išsiaiškinti, ar jie neserga storosios žarnos vėžiu. Programa labai svarbi, nes Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje padaugėjo beveik du kartus.

 

PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Šiuo metu Lietuvoje priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra didžiausia vyrų onkologinė liga. Per metus Lietuvoje nustatoma 1000 naujų atvejų, sergamumas šia liga auga. Pasaulyje priešinės liaukos vėžiu kasmet suserga 700 000 vyrų, iš jų 250 000 miršta. Priešinės liaukos vėžys paprastai diagnozuojamas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems, todėl Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje kartą per dviejus metus nemokamai gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 75 metų. 45 metų vyai tikrinami tuomet, kai jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

 

KRŪTIES VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA

Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kuri taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Reguliariai tikrinant krūtis vėžį galima nustatyti jau ankstyvosios stadijos. Kuo ankščiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pacienčių gyvenimo trūkmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė. Statistika rodo, kad 5 metus išgyvena 80-90% moterų, kurioms nustatyta I krūties vėžio stadija, 60-70% sergančiųjų II stadijos vėžiu, 40-50% sergančiųjų III stadijos vėžiu ir 10-15% moterų, kurioms nustatyta IV krūties vėžio stadija. Pradėjus plačiau taikyti atrankinę mamografinės patikros programą, Lietuvoje tikimasi išaiškinti daugiau ankstyvojo I stadijos krūties vėžio atvejų, kas turėtų lemti mirtingumo nuo krūties vėžio mažėjimą.

Moterims nuo 50-69 metų (imtinai)

Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Programas tikslas – sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą, nuo krūties vėžio.

Programos uždaviniai:

  • išaiškinti, atrinkti moteris, galbūt sergančias krūties ligomis, ir siųsti jas konsultuotis pas specialistą;
  • diagnozuoti krūties piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje.

Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas t.y. mamogramos. Tolimesni veiksmai priklausys nuo mamogramos vertinimo rezultatų.

Programos priemonės:

  • informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga;
  • mamogramų atlikimo paslauga;
  • mamogramų vertinimo paslauga.

Norintiems dalyvauti programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos NEMOKAMAI.

 

GIMDOS KAKLELIO PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PROGRAMA

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 moterų, miršta apie 300 moterų. Dėl to Lietuvoje jau aštuntus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudmo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Nors sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamos neinvazinis (neišplitęs) vėžys, taip pat dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau - II-IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25-60 metų amžiaus moterims Lietuvoje  buvo nustatyta per 300 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir per 8 tūkst. iki vėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio atvejų. Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus, kas trejus metus.