Karštą vasaros dieną saugokite savo sveikatą

 

Termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, vis daugiau žmonių ima skųstis įvairiais sveikatos sutrikimais. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių organizmui, todėl karštomis dienomis patariama saugoti savo sveikatą.

Šilumos arba saulės smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Didelė tikimybė patirti perkaitimo riziką atsiranda karštomis vasaros dienomis ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant, sportuojant, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), geriant mažai vandens. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Šilumos smūgio simptomai yra šie: kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, paraudusi, karšta, sausa oda, galvos skausmas, svaigimas, sutrinka koordinacija ir orientacija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti. Duoti atsigerti vėsaus vandens.

Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, galima netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos. Dažniausiai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu.

PIRMOJI PAGALBA IŠTIKUS ŠILUMOS AR SAULĖS SMŪGIUI, PERKAITUS

Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos ar saulės smūgį, iš karto kvieskite greitąją pagalbą tel. 112 ar 033.
Laukdami medikų pradėkite teikti pirmąją pagalbą:

  •  jei galite, nugabenkite asmenį į gerai vėdinamą vėsią patalpą arba pavėsį;
  • nurenkite nereikalingus drabužius;
  • jei įmanoma, pabandykite sumažinti kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, nukreipkite įjungtą ventiliatorių į asmenį, tuo pačiu metu stenkitės sudrėkinti kūną – šlapia paklode, kempine, laistymo žarna; į pažastis, pakinklių, kirkšnių, alkūnių sritį dėkite į rankšluostį suvyniotus ledo gabaliukus ar kokius nors šaldytus produktus (mėsą, daržoves ir pan.); esant galimybei įkelkite asmenį į kambario temperatūros vandens pripiltą vonią ar dušo kabinoje pilkite ant jo vandenį;
  • jei asmuo yra sąmoningas, duokite atsigerti vėsių skysčių. Rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais, mažais gurkšneliais, neišgerti visos stiklinės ar puodelio iš karto, nes gali supykinti ir vemdamas asmuo neteks dar daugiau skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus;
  • jei asmuo yra be sąmonės ir kvėpuoja, guldykite jį ant šono, vėdinkite ir vėsinkite, kvieskite pagalbą tel. 112 ar 033, vežkite į ligoninės priėmimo skyrių.

ŠILUMOS AR SAULĖS SMŪGIO, PERKAITIMO SAULĖJE PREVENCIJA

Rekomenduojama:

  • karštą, labai saulėtą dieną daugiau laiko praleiskite vėsioje patalpoje. Nerekomenduojama būti lauke karštuoju paros laiku – maždaug nuo 11–12 iki 15–16 val.;
  • kūną vėsinkite drungnu dušu ar vonia;
  • eidami į lauką vilkėkite lengvus, šviesios spalvos, laisvus drabužius, dėvėkite galvos apdangalą, nešiokite akinius nuo saulės;
  • naudokite apsauginius kremus nuo saulės;
  • gerkite daug skysčių. Norint išvengti dehidratacijos, paprastai rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip aštuonias stiklines vandens, vaisių ar daržovių sulčių per dieną. Gausiai prakaituojant rekomenduojama gerti mineralinį vandenį. Jei užsiimate fizine veikla, suvartojamų skysčių kiekis turi būti dar didesnis, net jei nejaučiate troškulio;
  • pagal galimybes keiskite savo tvarkaraštį: atšaukite arba perkelkite susitikimus į vėsesnį dienos laikotarpį;
  • stebėkite savo šlapimo spalvą: tamsus šlapimas, stiprus amoniako kvapas dažniausiai rodo skysčių trūkumą;
  • venkite vartoti gėrimus su kofeinu ir alkoholiu;
  • ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį;
  • nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose;
  • pasitarkite su savo gydytoju dėl saugaus skysčių kiekio suvartojimo, jei sergate širdies, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimais, jei yra griežtai stebimas jūsų suvartojamas skysčių kiekis ar turite problemų dėl skysčių susilaikymo.

Niekas neabejoja saulės nauda, tačiau mėgaudamiesi vasaros šilumos teikiamais malonumais, nepamirškime saiko ir rūpinkimės savo sveikata.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Eglė Budrytė
Informacijos šaltiniai: http://www.smlpc.lt/; https://nvsc.lrv.lt/

Atsiliepimai

Komentuoti