Naujausias tyrimas: alkoholio vartojimas tarp paauglių mažiausias per 25 metus

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių. Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD). Lapkričio 12 d. Portugalijos sostinėje Lisabonoje buvo  paskelbti ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai. Lietuvoje 2019 tyrimą pristatė ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė.

Tyrimo pristatyme buvo pakviesti dalyvauti atsakingų ministerijų, institucijų, mokyklų atstovai. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys pabrėžė, kad nors tyrimas rodo dalies žalingų įpročių mažėjimą tarp 15-16 metų mokinių, atsiranda naujų iššūkių. „Mokyklos įgyvendina prevencijos programas, tačiau akivaizdu, kad geriausių rezultatų duoda kompleksiniai sprendimai. Šis tyrimas aktualus ne tik švietimo bendruomenei, bet ir visuomenės sveikata, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrole besirūpinančioms įstaigoms, taip pat ir tėvams, visuomenei“.

Pasak viceministro, šiuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais rengimą. Dokumentas turėtų apimti visas ministerijas ir jame būtų įtrauktos kompleksinės priemonės dėl visuomenės, ypatingai vaikų, paauglių ir jaunimo, žalingų įpročių prevencijos ir šalyje paplitusio vartojimo bei priklausomybių mažinimo.

Alkoholio vartojimas:  Lietuvos rodikliai geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją

Bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių, tai beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Geresni rodikliai už Lietuvos yra tik keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis – Danijoje (74 proc).

Bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių. Geriausias rodiklis – Kosove (29 proc.), prasčiausias - Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai kiek prasteni nei Lietuvos: Latvija - 89 proc., Lenkija - 81 proc., Estija - 82 proc.

Alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai  nuolat gerėjo po piko 2003 metais, kai  98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Situacijos gerėjimą šiuo požiūriu Lietuvoje rodo ir palyginimas su kitomis ESPAD šalimis, kuriose pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje: tuomet bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos - 63 proc. 

 „Apibendrinant galima sakyti, kad alkoholio vartojimas išlieka problema, tačiau situacija yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios. Toks pagerėjimas gali būti susijęs su nacionalinio lygmens priemonių, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą,  taikymu“, (profesorė dr. Liudmila Rupšienė). 

Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių 

Nuo  2003 metais Lietuvoje pasiekto piko tabako rūkymo srityje įprastinių cigarečių rūkymas tarp paauglių nuosekliai mažėjo. 2003 metais  80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metai - 54 proc. Situacijos gerėjimą rodo ir vėlesni bandymai rūkyti įprastines cigaretes:  nuo 2003 metų piko  mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 m. ir 33 proc. 2019 m.) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 m. ir 4 proc. 2019 m.). 

Tačiau nauji duomenys rodo išaugusį elektorinių cigarečių rūkymą. Šie duomenys pradėti rinkti 2015 metais, nuo to laiko bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15-16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc., panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.). Kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei ESPAD šalių vidurkis (40 proc.): Latvijoje 52 proc., Estijoje 54 proc., Lenkijoje 56 proc. 

„Deja, neturime tikslių duomenų, kokia rūkančių paauglių dalis renkasi elektronines cigaretes su nikotinu, kokia -  su medžiagomis be nikotino -  kol kas tyrimo metodika to tiksliai neatskleidžia,“ (prof. L. Rupšienė).

Nežymiai sumažėjo nelegalių narkotikų vartojimas 

2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių  bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų; ESPAD šalių vidurkis 17 proc. Labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.).

Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 m. iki 19 proc. 2019 m., rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse.  

„Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos. Tuo tarpu ESPAD šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių“, (prof. L. Rupšienė). 

Vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos. Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. - sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus. ESPAD šalių vidurkiai atitinkamai: 3,4 proc., 3,1 proc. ir 1,1 proc. Kaimyninių šalių duomenys panašūs į Lietuvos, tik kiek didesni: Estijoje naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodmuo 6,6 proc., Latvijoje 6,4 proc., Lenkijoje 5,9 proc. 

Nuolatinis naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimas rinkoje ir prieinamumas paaugliams skatins poreikį stebėti šį reiškinį ir ateityje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Atsiliepimai

Komentuoti