Pagyvenusių žmonių nukritimų prevencija

Viena iš aktualių problemų vyresniame amžiuje yra griuvimai. Nors griuvimai būdingi ne tik senyvo amžiaus žmonėms, tačiau šiame amžiaus tarpsnyje jų pasekmės – lūžiai ir kitokie sužalojimai – yra didesnės, gali sumažėti savarankiškumas kasdienėje veikloje, gali padidėti priklausomybė nuo kitų asmenų ir mirštamumas. Kasmet kritimą patiria 30–60 proc. suaugusių žmonių, apie pusę iš jų – daugiau negu vieną kartą.

Kritimų rizikos veiksniai yra vidiniai (susiję su anatominiais – fiziologiniais pokyčiais senatvėje) ir išoriniai (susiję su nesaugia aplinka). Kritimų pavojų didina pablogėjusi pagyvenusių žmonių eisena, laikysena, susilpnėję raumenys. Regos ir klausos problemos, kitos lėtinės ligos taip pat gali būti kritimų rizikos veiksniais. Nesaugi aplinka namuose bei keliuose, pagalbinių įtaisų bei priemonių stoka yra išoriniai kritimų rizikos veiksniai.

Pagrindinės pagyvenusių žmonių sužalojimų prevencijos priemonės yra pusiausvyros lavinimas, fizinio aktyvumo skatinimas ir saugios aplinkos kūrimas.

Švietimas, informavimas, regos ir klausos problemų sprendimas, tinkamas medikamentų vartojimas, pagalbinių įtaisų ir priemonių naudojimas yra rekomenduotinos priemonės, padedančios stiprinti pagyvenusių žmonių saugą ir mažinti kritimų riziką.

Biržų r. sav. 2019 m. stacionare dėl susižalojimų nukritus (65+ m.) gydėsi 239 asmenys, iš jų 34 proc. nukritę susižalojo namų teritorijoje. Apžvelgiant pastaruosius penkerius metus tokių asmenų iš viso buvo 1 461. Lyginant duomenis pagal lytį ir gyvenamąją teritoriją per 2015-2019 m. laikotarpį susižalojimus dėl nukritimo dažniau patyrė moterys nei vyrai, bei tokių susižalojimų daugiau įvyko miesto teritorijoje. (Šaltinis: Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinė sistema)

Pasitikrinkite saugumą namuose (kontrolinis klausimynas vyresnio amžiaus žmonėms, skirtas nukritimų prevencijai): http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/neinfekcines/Klausimynas_Saugumas_namuose.pdf

Rizika namie:           

  • Ant laiptų ir grindų stovintys daiktai (batai, žurnalai). Baldai, u-stojantys paėjimą. Netvarkingi kilimai: nepritvirtinti kraštai (geriausia, jei kilimas nuo sienos iki sienos). Maži kilimėliai yra pavojingi.
  • Nepažymėti laiptų kraštai, nėra turėklų.
  • Slidžios grindys.
  • Laiptinėse, koridoriuose, vonios ir kt. nepakankamas apšvietimas, blogai pritaikyti akiniai.
  • Dažnai naudojami daiktai sudėti nepatogiose vietose. Palipti naudojamos kėdutės ar kopėčios.
  • Nepritvirtinti elektros laidai.
  • Per žemas arba per aukštas klozetas.
  • Aukštas durų slenkstis ir kt.

Rizika lauke:

  • Netvarkingos šaligatvio plytelės.
  • Laiptai be turėklų.
  • Laiptai su netvarkingais kraštais.
  • Blogas apšvietimas.
  • Sniegas, ledas ar drėgni lapai ant laiptų ar šaligatvio.

Pavojingas elgesys:

  • Avėjimas netinkama, nepatogia, slidžiais padais avalyne. Vaikščiojimas lauke, kai slidu.
  • Ilgų drabužių dėvėjimas.
  • Staigūs judesiai, pvz., staigiai keltis iš lovos, nuo kėdės.
  • Neapdairus vaistų vartojimas, kurie veikia koordinaciją, slopina reakciją (raminamieji, migdomieji ir pan.).
  • Nesaikingas alkoholio vartojimas (iki pusiausvyros sutrikimų ar sveikos nuovokos praradimo).
  • Bandymas pasiekti sunkiai pasiekiamus daiktus, kai yra galimybė paprašyti kito asmens.
  • Sunki rankinė ar nešulys gali sutrikdyti pusiausvyrą.

Moterys dažniau susižeidžia negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze (– tai kaulų liga, kurios požymiai yra kaulų tankio mažėjimas, maža kaulinė masė, kaulų trapumas. Dažnai ji vadinama „tyliąja epidemija“, nes kaulų retėjimas yra nejuntamas. Ši liga išsivysto dėl hormonų svyravimų, kalcio ir vitamino D trūkumo bei sumažėjusio fizinio aktyvumo).

Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos suaugusiems vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims

  1. Vyresni nei 65 m. suaugusieji per savaitę turėtų vykdyti vidutinio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą bent 150–300 minučių; arba bent 75–150 minutes didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio; arba atlikti lygiavertį šių dviejų veiklų (vidutinio ir didelio intensyvumo) fizinio aktyvumo derinį.
  2. Taigi, bent 5 dienas per savaitę, būtina sukaupti bent po 30 minučių vidutinio intensyvumo ištvermę lavinančios fizinės veiklos. Kaip alternatyva gali būti rekomenduojama ne mažiau kaip 10–15 minučių didelio intensyvumo fizinės veiklos kasdien ir sukaupti mažiausiai 75 minutes per savaitę arba atlikti atitinkamą vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos derinį.
  3. Bet kokia fizinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip negaunamas pakankamas teigiamas poveikis sveikatai.
  4. Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, norintys gauti daugiau naudos savo sveikatai, turėtų vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo (ištvermę lavinančio, aerobinio) trukmę padidinti iki 60 minučių per dieną, o didelio intensyvumo fizinio aktyvumo trukmę – iki 30 minučių per dieną. Arba taikyti skirtingo intensyvumo veiklų derinį, kad pasiektų rekomenduojamą fizinį krūvį.
  5. Siekiant didesnės naudos sveikatai, būtina pasiekti daugiau nei 300 min. vidutinio arba 150 min. didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio per savaitę. Arba, kaip jau minėta, galima taikyti skirtingo intensyvumo veiklų derinį ir taip pasiekti rekomenduojamą fizinį krūvį.
  6. Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, kurių prastas fizinis ar funkcinis pajėgumas bei sutrikęs gebėjimas normaliai judėti (mobilumas), vis tiek turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą įvairiomis kompleksinio poveikio veiklomis (galimų griuvimų profilaktikai ir siekiant išvengti galimų kaulų lūžių ir komplikacijų po jų).
  7. Taip pat, ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę vidutiniu intensyvumu būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą, siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti.
  8. Kai vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos (ar įvairių kitų priežasčių) negali įgyvendinti šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, atsižvelgdami į savo realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus. Net jei nesilaikoma šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, labai svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų galimybę išeiti iš namų į lauką ir pagal galimybes užsiimti fizine veikla kartu su kaimynais, kitais bendruomenės nariais.
  9. Vyresni nei 65 metų amžiaus suaugę turėtų apriboti laiką praleistą pasyviai sėdint. Suaugę neįgalūs turėtų apriboti laiką praleistą pasyviai sėdint. Siekiant sumažinti žalingą ilgalaikį nejudrios gyvensenos poveikį sveikatai, vyresni suaugusieji turėtų siekti didesnio nei rekomenduojama vidutinio ir didelio intensyvumo fizinio aktyvumo lygio.

Praktiniai rekomendacijų vykdymo pavyzdžiai:

  • Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys greitai pradeda prakaituoti, kvėpavimas tampa greitesnis bei gilesnis, padidėja širdies susitraukimų dažnis, tačiau jie vis dar geba be didelių pastangų kalbėtis tarpusavyje. Tokios veiklos pavyzdys būtų greitas ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, darbas sode ar darže, važiavimas dviračiu, pramoginiai šokiai, laisvalaikio fiziniai ar sporto žaidimai ir pan.
  • Didelio intensyvumo fizinės veiklos metu pagyvenę ir seni asmenys intensyviai prakaituoja, tampa daug sunkiau kvėpuoti, itin padidėja širdies susitraukimų dažnis, tampa itin sunku kalbėtis. Tokios veiklos pavyzdžiai būtų bėgimas, plaukimas, greitas lipimas laiptais ir kt.
  • Fiziniai veiksmai, kurie stiprina raumenis, palaiko jų jėgą ir kaulų tvirtumą bei tankį – tai jėgos pratimai su dideliu pasipriešinimu, svarmenimis ar savo kūno svoriu, pavyzdžiui, pritūpimai, atsispaudimai, pirkinių nešimas iš parduotuvės, mankštinimasis su jėgos treniruokliais, aerobika sėdint ir kt.
  • Fiziniai veiksmai, kurie gerina pusiausvyrą ir judesių koordinaciją – tai šokiai, tai či (Taidziciuan) mankšta, kai kurios jogos rūšys, specialūs pusiausvyros ir koordinacijos pratimai su gimnastikos kamuoliais, pratimai ant pusiausvyros treniruoklių, siekiant sumažinti kritimų galimybę ir kt.
  • Siekiant kuo mažiau sėdėti ar gulėti (kas ypač būdinga seniems asmenims), būtina riboti žiūrint televizorių, naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, klausant radijo ir pan. praleidžiamą laiką. Rekomenduojami reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje su draugais, kaimynais ar augintiniais, darbas sode, darže ar gėlyne, grybavimas, uogavimas, žvejyba, savanoriavimas ir pagalba kitiems ir pan. Taip pat patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu – kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu.

Šios bendrosios rekomendacijos yra tinkamos visiems sveikiems pagyvenusiems ir seniems asmenims nuo 65 metų amžiaus, nepriklausomai nuo rasės, etninės grupės, lyties, socialinės ar ekonominės padėties, jeigu nėra kokių nors specifinių medicininių kontraindikacijų. Jos galėtų būti taikomos ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (jei jos nesutrikdo judėjimo funkcijos), tokiomis kaip arterinė hipertenzija, antsvoris bei nutukimas, 2-ojo tipo cukrinis diabetas ir pan. Tačiau jiems būtina specialistų konsultacija ar net nuolatinė priežiūra, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir fizinio pajėgumo. Visas fizines veiklas ar pratimus bei krūvį privalo skirti bei koreguoti specialistas kiekvienam žmogui individualiai, atsižvelgdamas į jo judėjimo ir mankštinimosi gebėjimus, fizinį pajėgumą ir kitus individualius sveikatos poreikius. Žinoma, prieš tai rekomenduotina pasitarti su gydančiais gydytojais ir kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais, vadovautis asmeninių trenerių rekomendacijomis.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė Eglė Budrytė
Informacijos šaltiniai: http://www.smlpc.lt/, https://hi.lt/

Atsiliepimai

Komentuoti