Pedagogų patiriamas stresas darbe

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko „Pedagogų patiriamo streso darbe“ tyrimą, kuris vyko š. m. kovo mėnesį. Tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaką pedagogų patiriamam stresui. Tyrime dalyvavo 179 Biržų rajono savivaldybės pedagogai, iš kurių 92 proc. sudarė moterys, 8 proc. – vyrai.

Tyrimo rezultatai

Pritaikant Jungtinės Karalystės Saugos ir sveikatos agentūros standartų streso darbe vertinimo klausimyno lietuvišką versiją pedagoginiams darbuotojams, buvo atliktas tyrimas, kurio metu įvertinta psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaka pedagogų patiriamam stresui. Tyrimo rezultatai parodė, kad:

  • Respondentų dalis 39 proc., per pastaruosius šešis pandemijos mėnesius nerimą jautė visada arba beveik visada, 51 proc. apklausos dalyvių nerimavo rečiau (t.y. kartais) ir tik 3 proc. nejautė jokio nerimo.
  • Sveikatos būklę labai gerai arba gerai įvertino 42 proc. respondentų, 46 proc. įvertino kaip vidutinę (nei gera nei bloga), 11 proc. apklausos dalyvių sveikatos būklę įvertino kaip blogą, o labai blogos sveikatos neturėjo nei vienas ugdymo įstaigos darbuotojas.
  • Kalbant apie darbo vietą pandemijos laikotarpiu, didesnė dalis 43 proc. pedagogų darbą atliko iš namų, 36 proc. dirbo mišriu būdu, o 21 proc. ugdymo įstaigų mokytojų darbavosi iš darbovietės.
  • Apklausos dalyvių buvo klausiama, ar sirgo COVID-19 infekcija, nes liga galėjo padidinti patiriamo streso riziką. Rezultatai parodė, kad šia liga persirgo 10 proc. apklausos dalyvių.
  • Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Covid-19 viruso sukelta infekcija per pastaruosius 6 mėnesius neturėjo įtakos blogesnei psichologinei savijautai ir bendrai pedagogų sveikatos būklei, tarp šių rezultatų statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. Visada arba beveik visada nerimą jautė 40 proc. sveikų ir 28 proc. sirgusių Covid-19 liga mokytojų. Sveikatos būklę, kaip labai gerą arba gerą, įvertino 50 proc. pedagogų, kurie sirgo Covid-19 infekcija ir 42 proc., kurie pandemijos laikotarpiu per pastaruosius 6 mėnesius buvo sveiki.
  • Gauti rezultatai parodė, kad didžiausią įtaką pedagogų patiriamam stresui darbe turi reikalavimai ir darbo kontrolė. Net 79 proc. respondentų intensyviai turi dirbti visada arba beveik visada, taip pat visada arba beveik visada 46 proc. apklaustų pedagogų turi dirbti labai greitai. Daugiau nei pusė 53 proc. apklaustų pedagogų nesutiko, kad jų darbo laikas gali būti lankstus, 34 proc. apklausos dalyvių negali pasirinkti, ką veikti savo darbe, 32 proc. negali pareikšti nuomonės dėl savo darbo tempo.
  • Mažiausią įtaką pedagogų patiriamam stresui darbe turi darbo vaidmuo. Didžiajai daliai 93 proc. pedagogų visada arba beveik visada aiškios pareigos ir atsakomybės, 92 proc. supranta, kaip jų darbas atitinka bendrą įstaigos tikslą.

Detalesnę informaciją apie tyrimą galima rasti ČIA.

Atsiliepimai

Komentuoti